Šį tomą sudaro trečia ir ketvirta „Vargdienių“ dalys: „Marijus“ ir „Pliunmė gatvės idilė ir Sen Deni epopėja“.

Bręstanti antimonarchinei revoliucijai toliau rutuliojasi stiprios, atsitiktinumo blaškomos asmenybės istorija. Apie gražią Žano Valžano įdukterę sukasi gerbėjas; kadaise kaip į vandenį dingusio katorgininko pėdsakus vėl užtinka persekiotojai. Vagabundiška bohema ir svarbių permainų viltis, miesto griuvėsių ir patamsių peizažas, skurdas ir aistros – tai vis permainingo Paryžiaus veidas.

Nereikia nė skatinti – dažnas skaitytojas, imdamas šią knygą dabar, mintyse nejučia gretins Dantės (1265–1321) ir jo lietuviškojo vertėjo Sigito Gedos (1943–2008) gyvenimo ir kūrybos faktus. Tas gretinimas aprėps ir politiką, ir meilę, kitus likimų sąlyčius ir kūrybinės raiškos įvairovę bei užmojį. Aprėps, be kita ko, klaidžiojimus ir tiesą, jeigu tiesa, kad ji yra.