Riba tarp aukštosios ir populiariosios kultūros šiandien vis blankesnė. Duonos ir žaidimų! – ši pozicija gramzdina kultūrą į status quo poziciją. Kultūra išlaikoma masinės - populiariosios kultūros lygiu arba mėginama inertiškai klijuoti jai šiuolaikinės, modernios, kokybiškos kultūros ženklą.
Tačiau jei šiandienos visuomenė kokybės nesiekia, vadinasi, privalu mąstyti, kiekybė ar kokybė – šiandienos kultūros pamatas.
Atsakyti į šį klausimą padėtų Vilniaus knygų mugės fenomenas. Jau 10 metų šis kultūros renginys sutraukia minias knygos gerbėjų. Jei tos knygos, kurias perka tūkstančiai mugės lankytojų, skaitomos – skaitymo kultūra mūsų šalyje gyva, ir nė nesiruošia merdėti. Jei tėvai prieš miegą skaito pasakas vaikams – tose šeimose vertybių skalė gerokai platesnė, nei deklaruojama televizijoje ar periodikoje.
Knygų mugė – kultūros re(n)ginys, pritraukiantis ne tik mases skaitytojų, bet ir leidyklų. Ką tai sako skaitytojui? Arba skaitytojui pamažu klijuojama vartotojo etiketė, nes jis raginamas vartoti būtent jam pagamintą prekę, arba kultūros mastas bei leidyklų aktyvumas rodo kintantį vartotojo ir pardavėjo santykį, grįstą visuomenės švietimu, sąmoningu literatūros vertinimu, kokybiškos literatūros sklaida. Tačiau šiandien svarbią vietą užima dar vienas kriterijus – finansinė leidyklų padėtis, kuri toli gražu nėra pavydėtina. Kita aktuali problema – mūsų šalies valdžios dėmesys kultūrai. Užduotis aiški – puoselėti ir saugoti kultūrą, tačiau, kokiomis priemonėmis – lieka neaišku.
Knygų mugės tykantys sunkumai
Pasak Vilniaus knygų mugės projekto vadovės Mildos Gembickienės, 2010 metų Vilniaus knygų mugė vyks vasario 18-21 dienomis. Šiuo metu leidyklos jau rezervuoja plotus stendams (paraiškų skaičius panašus kaip ir pernai tokiu pat metu) bei pradeda planuoti renginius.
Pagrindinė kitų metų mugės problema – Kultūrinės programos finansavimas, tiksliau, neaiški finansinė situacija. Vilniaus knygų mugės, vieno iš svarbiausių šalies kultūros įvykių, Kultūrinių renginių programą remia LR kultūros ministerija, kitą dalį reikalingų lėšų skiria leidyklos, užsienio autorių viešnages dažnai finansuoja tų šalių kultūros centrai, sales renginiams įrengia bei nemokamai suteikia parodų rūmai „Litexpo“.
Kultūros ministerija stengiasi surasti reikiamų lėšų, tačiau jos kitų metų biudžetas drastiškai sumažintas. Jei Vilniaus knygų mugės kultūrinei programai lėšų nebus skirta, didžioji finansinė našta teks leidykloms, taip pat sumažės renginių skaičius. Šiuo metu bandome išsiaiškinti leidyklų planus bei galimybes, taip pat tikimės, kad kultūra nebus taip smarkiai skriaudžiama, todėl tam tikra dalis lėšų kultūrinei programai bus skirta.
Ar leidyklos išgelbės Knygų mugę?
Kaip dar didesnė finansinė našta paveiktų leidyklas, ir ar moralinis pelnas bei galimybė dalyvauti plataus masto kultūriniame renginyje yra pakankamai svari priežastis rizikuoti bei tikėtis skaitytojų neblėstančio noro įsigyti kuo daugiau knygų.
Leidyklos „Nieko rimto“ direktorius Arvydas Vereckis, atsakydamas į klausimą, kokia mažų leidyklų padėtis šiandien, juokėsi: „„Sunkiai, bet klestim!“. Žinoma, kad kaip ir visi leidėjai, didieji ar mažieji, pajutome padidėjusių mokesčių naštą, bendra ekonominė padėtis turėjo įtakos ir mūsų planams. Tačiau optimizmas, naujos idėjos ir ypač komanda, kuri dirba entuziastingai, leidžia ne tik išlikti rinkoje, bet ir aktyviai joje dalyvauti“.
Leidyklos „Kitos knygos“, leidžiančios radikalią, kontrkultūrinę ir netradicinę literatūrą, direktorius Gediminas Baranauskas teigė, kad juos labai paveikė suirusi knygų paskirstymo sistema, žlungantys ar tampantys nemokūs didieji platintojai. Be abejo, paveikė ir bendras nematyto masto ekonominis nuosmukis, mažėjanti knygų paklausa bei krentančios kainos. Pasak G. Baranausko, susiklosčiusi situacija lėmė, kad daugelį gerų ir svarbių knygų išleisti yra tiesiog nuostolinga. Nepaisant to, leidykla Knygų mugėje dalyvauti ketina, turi parengusi nemažai naujų knygų, tačiau dar nėra galutinai nusprendusi, kurias ir kiek jų išleis iki mugės pradžios.
Knygų mugės reikšmė kultūrai
Knygų mugės kultūrine verte vargu ar kas leistų sau suabejoti, tačiau kultūra labai sunkiai pamatuojamas reiškinys. Kokia pinigų suma yra pakankama, o kada masinis renginys jau nebeišsitenka savo ribose. Kur kultūrinio sotumo jausmas? Ar jis egzistuoja, bei kur jo ribos?
VšĮ „Lietuviškos knygos“ direktorė Gintautė Lidžiuvienė, apibūdindama Knygų mugės reikšmę, teigė: „Vilniaus knygų mugė, be abejonės, yra išskirtinis renginys visos Lietuvos kultūriniame gyvenime. Ji – viena iš pagrindinių literatūros gyvenimo ašių: jai leidžiamos knygos, jos metu planuojami pagrindiniai knygų pristatymai, susitikimai. Knygų mugė yra ir naujovių pristatymo, ir klasikos aktualizavimo vieta, ir kultūrinių diskusijų, skaitytojų bei autorių susitikimo vieta. Tokių renginių populiarumas rodo, kad tiesioginis kontaktas ir gyvos diskusijos tebėra labai svarbios. Be to, ši knygų šventė prisideda prie skaitymo skatinimo – specialūs renginiai pritraukia vis daugiau vaikų ir jaunimo, mugėje lankosi moksleivių iš visos Lietuvos, jie aktyviai dalyvauja rengiamuose konkursuose. Knygų mugė parodo knygų madas (tiek tematikos, tiek dizaino prasme), vietinės kultūros specifiką tarptautiniam kontekste. Čia taip pat ryškiai matomas kalbos vaidmuo kultūroje, gimtosios kalbos puoselėjimo ar apleidimo tendencijos, vertimų, sudarančių galimybes prisiliesti prie kitų tautų patirties, svarba kultūrai.“
Knygų mugės lankytojas
Deklaruojama, kad Knygų mugė orientuota į skaitytoją: intelektualą, moksleivį, mokslininką, studentą ar namų šeimininkę. Lankytojų lūkesčiai taip pat skiriasi, tačiau organizatoriai kiekvienais metais stengiasi juos pateisinti. Daugiausia lankytojų dėmesio sulaukia galimybė pabendrauti su užsienio bestselerių autoriais. Norėtųsi dar kartą pabrėžti, o G. Lidžiuvienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad mus, ypač Knygų mugėje, pasiekia knygų (arba literatūros plačiąja prasme) mados.
Pasak Mildos Gembickienės, „viena iš Knygų mugės populiarumo priežasčių yra jos įvairiapusiškumas: kiekvienas ieškantis joje tikrai randa ką nors pagal savo poreikius ir norus. Todėl ieškome galimybių sudaryti sąlygas Lietuvos autoriams susitikti su skaitytojais, taip pat pakviesti keletą užsienio autorių, gerai žinomų ir Lietuvoje. Kiek įmanoma, dinamiškoje mugės aplinkoje stengiamasi lankytojus skatinti dalykiškai diskutuoti šiandienos žmogui aktualiais klausimais, taip pat įrengti jau tradicinę ir be galo lankytojų mėgstamą kūrybinę studiją vaikams. Noriu tik pabrėžti, kad garsiausių užsienio bestselerių autorių atvykimas į mugę priklauso ne tik nuo mūsų, mugės organizatorių, noro, leidyklos galimybių, bet pirmiausia nuo paties autoriaus sutikimo ir galimybės atvykti į mugę“.
Knygų mugė šiandien....
Kaip Knygų mugė pasikeitė per pastaruosius metus, pastebėti nesudėtinga. Pasak M.Gembickienės, „į Vilniaus knygų mugę atvyksta leidėjų, autorinių teisių agentūrų ir, žinoma, autorių iš daugelio Europos šalių. Mugės dalyvių geografija gerokai išsiplėtė. Išaugo ne tik mugės dalyvių skaičius: kasmet tobulėja jų stendai, knygų pristatymai ir pan. Programą stengiamasi susieti su viena pagrindine tema. Ieškoma naujovių programoje, griežčiau vertinamas siūlomų renginių turinys bei jų aktualumas, t.y. siekiama ne didinti renginių skaičių, bet kelti jų kokybę (taip gimė mugės „Diskusijų klubas“). Kita vertus, Vilniaus knygų mugė yra skirta pirmiausia skaitytojams, kurie yra labai skirtingi, todėl ir mugės programa yra tokia įvairiapusė.“
G. Baranausko nuomone, Knygų mugė pernelyg nepasikeitė: „Galbūt įdomiausios buvo 2004–2006 metų Knygų mugės. Mugė visada buvo tarpinis variantas tarp kultūros reiškinio ir turgaus. Na, o šiemet dar pažiūrėsime. Praėjusių metų Knygų mugė mums buvo labai sėkminga, todėl aiškiai matyti, kad mes išaugome ir sutvirtėjome.“
Tiesioginis Knygų mugės ir skaitytojo santykis – dar vienas požiūris į kultūrą, skatinantis mąstyti apie literatūrą racionaliai, ugdyti sąmoningo skaitytojo poziciją, nes nepasiklysti šiandien leidžiamos literatūros lankose gali tik žmogus, kuriam literatūra plačiąja prasme – darbo, tyrinėjimo objektas. Svarbiausia nepamiršti, kokiais matais matuojama kultūra.
