2012 m. vasario 5 d.,
sekmadienis, 07:36
Kiekviena knyga gali padaryti gražesnį jei ne visą žmogaus gyvenimą, tai bent jo dalelę.
V. Sarojanas (1908-1981)
|
Balandžio 2-oji – tarptautinė vaikų knygos diena
| Balandžio 2-ąją, garsaus pasakininko H. Ch. Anderseno gimimo dieną, švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena. Pasaulyje ši šventė minima nuo 1967-ųjų, Lietuvoje – nuo 1993-iųjų. Minėjimo iniciatoriai – Tarptautinė vaikų ir jaunimo knygos taryba (IBBY – The International Board on Books for Young People). Kasmet vis kitos šalies IBBY nacionalinis skyrius yra atsakingas už visam pasauliui siunčiamą plakatą ir kreipimąsi į skaitytojus.
2010 m. Tarptautinę vaikų knygos dieną remia Ispanijos IBBY skyrius. Teksto autorius – rašytojas Eliacer Cansino (Eliaseras Kansinas), apdovanotas įvairiomis savo šalies ir tarptautinėmis premijomis, jo pavardė 2000 m. įrašyta į IBBY Garbės sąrašą. Jis dėstė filosofiją vidurinėje mokykloje, iki šiol aktyviai dalyvauja skaitymo skatinimo veikloje. Plakatą piešė Palestinoje gimusi, Salamankos universitetą baigusi Noemí Villamuza. Ji yra iliustravusi ir parašiusi daugiau kaip 30 knygų vaikams.
|
Lietuvoje Vaikų knygos dienos minėjimą rengia Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius ir Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras.
11.00-13.00 val. – Vilniaus „Lėlės“ teatro Didžiojoje salėje seminaras-pokalbis su specialistais „2009 m. vaikų knygų derliaus aptarimas“.
12.00-14.00 val. – teatro fojė vyks mini vaikų knygų mugė.
14.00-15.00 val. – geriausių 2009 metų knygų kūrėjų apdovanojimas, Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premijos įteikimas (įėjimas tik su kvietimais).
15.00-16.00 val. – „Lėlės“ teatro spektaklis „Daktaras Dolitlis“.
***
Eliacer Cansino „Knyga laukia tavęs. Ieškok jos!“
Vieną kartą buvo
mažulytis laivelis,
kuris nemokėjo,
kuris negalėjo
plaukti.
Praėjo viena, dvi, trys,
keturios, penkios, šešios savaitės,
ir tas laivelis,
ir tas laivelis
išplaukė.
Pirmiau nei skaityti išmokstame žaisti. Ir dainuoti. Vaikystėje dar nė vienas nepažinojome raidžių, o šią dainelę jau mokėjome. Vasarą su draugais susiburdavome gatvėje ir, stengdamiesi peršaukti svirplius, vis iš naujo užtraukdavome, kad vargšas laivelis nemoka plaukti.
Kartais lankstydavome popierinius laivelius ir bėgdavome plukdyti jų balomis, bet laiveliai, nepasiekę jokio kranto, nugrimzdavo.
Aš buvau tarsi mažas laivelis, išmetęs inkarą mūsų kvartalo gatvėje. Tačiau vakarais nuo plokščio namo stogo žiūrėdamas į besileidžiančią saulę nujaučiau, kad tenai, kur nesiekia mano žvilgsnis, – kažkur toliau nei kiemas ar giliau nei mano širdis, – yra dar kai kas – nepaprastas pasaulis.
O namie, spintoje, tarp dėžių gulėjo nedidelė knygutė – ji irgi negalėjo plaukti, nes niekas jos neskaitė. Kiek sykių ėjau pro šalį ir nė nenutuokiau, kad ji ten yra. Popierinis laivelis, nugrimzdęs į purvą, – vieniša knygutė, gulinti lentynoje tarp kartoninių dėžių.
Sykį mama, kažko ieškodama, užkliudė knygutės nugarėlę. Jeigu aš būčiau knyga, tai pasakočiau šitaip: „Vieną dieną vaiko ranka palietė mano viršelį – aš pajutau, kaip ima skleistis mano burės, ir pradėjau plaukti.“
Kaip nustebau, kai pagaliau ją išvydau! Tai buvo maža knygelė rausvu odiniu viršeliu ir aukso spalvos pagražais. Nekantraudamas atvožiau ją tarsi skrynią trokšdamas sužinoti, kas yra viduje. Vertėjo tai padaryti. Kai tik ėmiau skaityti, supratau, kad tuojau patirsiu nuotykį: drąsus herojus, geraširdžiai personažai ir visokie piktadariai, iliustracijos su užrašais apačioje – neįstengiau atplėšti akių nuo paveikslėlių. O kiek pavojų ir staigmenų… Aš atsidūriau kerinčiame nepažįstamame pasaulyje.
Šitaip sužinojau, kad toliau už mano namų yra upė, o už upės – jūra, o jūroje, laukdamas, kada galės pakelti inkarą, yra laivas. Pirmas, į kurį įlipau, vadinosi La Hispaniola, bet jį galėtum vadinti ir „Nautilijumi“, „Rosinantu“, Sinbado laivu ar Heklberio Fino plaustu… Taigi praėjo daug laiko, bet vis tiek visi laukia, kada vaikų akys išskleis jų bures ir jie galės išplaukti.
Vadinasi… nėra ko delsti. Ištiesk ranką, paimk knygą, atversk ją ir skaityk. Ir suprasi, kas pasakyta mano vaikystės dainelėje: nors laivelis ir mažutis, vis tiek jis greitai išmoks plaukti.
Iš ispanų kalbos vertė Irena Plaušinaitytė
BNS informacija
|
