online konsultacija
Darbo dienomis 9:00 - 18:00


x
PRENUMERUOKITE MŪSŲ NAUJIENLAIŠKĮ
x
Šioje svetainėje naudojame slapukus, jie padeda pagerinti Jūsų naršymo kokybę. Paspaudę „sutinku“ arba toliau tęsdami naršymą svetainėje, Jūs sutinkate su slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos. Sutinku
Gestai
2 įvertinimai

Gestai

I. Karpowicz
Leidykla: Leidykla VAGA
Leidimo metai: 2011
Viršelis:
Puslapių: 264
ISBN: 978541502215
Internetu: 1.70 €
Sena kaina: 2.00 €
Sutaupote: 0.30 €
Vnt.
atsiimti knygyne
Įtraukti į pirkinių sąrašą
Šią prekę galite rezervuoti bet kuriame iš žemiau pateiktų „VAGA“ tinklo knygynų. Prekės rezervuojamos ne ilgesniam kaip 2 darbo dienų laikotarpiui. Už prekes galite atsiskaityti knygyne prekių atisėmimo metu. Su savimi būtina turėti rezervacijos patvirtinimo laišką (spausdintą arba mob.telefone).
*Vardas, pavardė

*Telefono nr.

*El.pašto adresas

*Kiekis
*Nuolaidų kupono nr.
Lojalumo programos nariai privalo nurodyti tą telefono numerį, kuris registruotas lojalumo progamoje. Jei telefono numeris neatitiks lojalumo programos anketoje nurodyto numerio, nuolaida nebus taikoma.
*Pasirinkite knygyną:

Ignacy Karpowicz (1976 m.) – vienas talentingiausių šiandienos lenkų romanistų, vertėjas, keliautojas. Ketvirtasis jo romanas Gestai 2009 m. nominuotas žymiausiai Lenkijos literatūrinei premijai NIKE.

Romane 40 skyrių – 40 Gžegožo gyvenimo metų: išblukusios atsiminimų skaidrės, dabarties fragmentų kaleidoskopas. Keturiasdešimtmetis teatro režisierius bijo gyventi ir mirti, neleidžia sau mylėti ir nekęsti, trokšta kad visa būtų praeityje, o priekyje tiktai laimė ir sklerozė. ...kol vieną dieną nudvesia didžiulis jo motinos šuo, ilgus metus buvęs artimiausias jos draugas. Gžegožui tenka pasirūpinti ne tik juo, bet ir motina, kuri visą gyvenimą į sūnų kreipiasi tik vardininko linksniu – lyg nelaukdama iš jo atsakymo, lyg nesitikėdama, kad atsilieps... Dabar jiedu gimtojoje Balstogėje kartu. Kartu atskirai. Iki mirtis juos išskirs...

Mano tėvus skyrė kalbos vartojimas. Motina visada kreipdavosi į mane vardininko linksniu, sūnus, lyg neturėdama pretenzijų į mano asmenį, lyg sutikdama su pavidalu, koks gimė iš jos kūno ir išmoko savarankiškai kvėpuoti, kad neuždustų. Tėvas kreipdavosi visada, nors retai, šauksmininko linksniu sūneli, lyg stengdamasis mane aptvarkyti, sudrausminti. Šauksmininkas turi savyje kažką tokio, kas reikalauja atsakymo, kaip įsakymas, paradinė uniforma, Klausau!, – o vardininkas – niekada. Labiau mylėjau motiną, tuo nėmaž neabejoju – vaikai nemyli tėvų vienodai, lygiai taip tėvai vienodai nemyli savo vaikų. Motina man atrodė geresnė, mažai besikišanti, nelaukianti atsakymo, jai pakakdavo aido mano žodžių, kuriuos pati pažadindavo.

Įvertinimas:

Blogas           Geras

Parašyti įvertinimą

*Jūsų vardas:


*Jūsų apžvalga: Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
*Patvirtinimo kodas:
Pirkę šią knygą, pirko ir šias prekes