Kaip Oskaras tapo detektyvu

Kai ėmė lankyti mokyklą, Oskaras nuoširdžiai vylėsi, kad išmoks įvairių įdomių dalykų. Štai, pavyzdžiui: kaip įdiegti klausymosi įrangą, kaip aptikti pirštų atspaudus. Kitaip tariant – Oskaras norėjo tapti detektyvu. O tai yra išties rimta ir garbinga profesija. Todėl Oskarui visai nepatiko, kad mokytoja su juo elgiasi it su mažu pienburniu ir vis klausinėja, kurie daiktai apvalūs ar kiek kojų turi katė. Ir kaip gali mėgti eiti į mokyklą ar skaityti knygas, jei nei viena, nei kita tau nepadeda siekti svajonės? O tuomet, žiūrėdamas į savo pažymius, netgi gali nuspręsti, kad... nesi pakankamai protingas tapti detektyvu! Baisu, ar ne? Visgi Oskaras nenori su šia šiurpia mintimi susitaikyti. Ir vis atsiduria situacijose, iš kurių išsisukti sugebėtų tik tikrų tikriausias detektyvas. Bibliografinė: Andrejus Rozmanas Roza (g. 1955 m.) – vienas ryškiausių Slovėnijos vaikų rašytojų, poetų ir teatro aktorių. Per savo karjerą jis parašė daugiau nei dvidešimt vaikų poezijos rinkinių bei įvairių pasakų. Rašytojo knygos susilaukė daugybės apdovanojimų, o pats autorius 2010-aisiais metais už nuopelnus literatūrai ir teatrui gavo prestižinį Slovėnijoje Prešereno apdovanojimą. Šioje trumpų istorijų rinktinėje pasakojama apie pirmoką Oskarą, svajojantį tapti detektyvu. Užsispyrimo ir smalsumo vedamas berniukas įsivelia į įvairiausias situacijas, kuriose, jam pačiam to nesuvokiant, jis elgiasi kaip tikrų tikriausias detektyvas.

Įvertinimas:

Parašyti įvertinimą

*Patvirtinimo kodas: