online konsultacija
Darbo dienomis 9:00 - 18:00


x
PRENUMERUOKITE MŪSŲ NAUJIENLAIŠKĮ
x
Šioje svetainėje naudojame slapukus, jie padeda pagerinti Jūsų naršymo kokybę. Paspaudę „sutinku“ arba toliau tęsdami naršymą svetainėje, Jūs sutinkate su slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos. Sutinku

Romeo ir Džiuljeta

Viljamas Šekspyras
Leidykla: Obuolys
Leidimo metai: 2018
Viršelis:
Puslapių: 192
ISBN: 9786090404577
Internetu: 5.91 €
Knygyne: 6.95 €
Vnt.
atsiimti knygyne
Įtraukti į pirkinių sąrašą
Šią prekę galite rezervuoti bet kuriame iš žemiau pateiktų „VAGA“ tinklo knygynų. Prekės rezervuojamos ne ilgesniam kaip 2 darbo dienų laikotarpiui. Už prekes galite atsiskaityti knygyne prekių atisėmimo metu. Su savimi būtina turėti rezervacijos patvirtinimo laišką (spausdintą arba mob.telefone).
*Vardas, pavardė

*Telefono nr.

*El.pašto adresas

*Kiekis
*Nuolaidų kupono nr.
Lojalumo programos nariai privalo nurodyti tą telefono numerį, kuris registruotas lojalumo progamoje. Jei telefono numeris neatitiks lojalumo programos anketoje nurodyto numerio, nuolaida nebus taikoma.
*Pasirinkite knygyną:

Tragedija parašyta (ir pirmą kartą suvaidinta) 1594 ar 1595 metais. Pirmą kartą išspausdinta 1597 metais. Tekstas turėjo daug trūkumų, buvo gerokai trumpesnis negu vėlesniuose
leidimuose, kuriais remiantis kūrinys spausdinamas ir vaidinamas šiuo metu. Legenda apie tragišką dviejų jaunuolių meilę yra itališkos kilmės ir ne kartą panaudota italų Renesanso rašytojų, ypač novelistų. Geriausiai žinomas Mateo Bandelo pasakojimas apie Romeo ir Džuljetą iš jo „Novelių“ (1554). Šis pasakojimas buvo išverstas į prancūzų kalbą. Remdamasis prancūziškuoju vertimu, anglas Arturas Brukas parašė ilgoką poemą „Romeo ir Džuljeta“ (1562). Vardai ir gausios detalės rodo, kad Bruko poema buvo Šekspyrui pagrindinis siužeto šaltinis. Brukas tvirtino matęs šią istoriją scenoje. Tačiau nėra jokių kitų duomenų, kad toks veikalas būtų buvęs vaidintas Anglijoje iki
Šekspyro. Šekspyro pirmtakai tragiškajame pasakojime apie Romeo ir Džuljetą labiausiai pabrėždavo likimo temą, dėl jaunuolių žuvimo kaltindavo nelemtai susiklosčiusias aplinkybes, o pačią jų meilę traktuodavo kaip besaikį, iki kraštutinumų einantį jausmą, kuris ir vedė į pražūtį. Šekspyras, nors apie likimą užsimena ir atsitiktinumų nevengia, visai
kitaip supranta jaunuolių tragediją. Didžiausioji kaltė tenka žiauriam abiejų šeimų kivirčui, o Romeo ir Džuljetos meilė aukštinama ir poetizuojama kaip didelis, žmogų kilninantis ir tobulinantis, jausmas, kuris būtų suteikęs jiems tikrai laimingą gyvenimą, jei ne antihumaniškos praeities liekanos.

Įvertinimas:

Blogas           Geras

Parašyti įvertinimą

*Jūsų vardas:


*Jūsų apžvalga: Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
*Patvirtinimo kodas:
Pirkę šią knygą, pirko ir šias prekes