Šioje svetainėje naudojame slapukus, jie padeda pagerinti Jūsų naršymo kokybę. Paspaudę „sutinku“ arba toliau tęsdami naršymą svetainėje, Jūs sutinkate su slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos. Sutinku
Šią prekę galite rezervuoti bet kuriame iš žemiau pateiktų „VAGA“ tinklo knygynų. Prekės rezervuojamos ne ilgesniam kaip 2 darbo dienų laikotarpiui. Už prekes galite atsiskaityti knygyne prekių atisėmimo metu. Su savimi būtina turėti rezervacijos patvirtinimo laišką (spausdintą arba mob.telefone).
Šioje monografijoje mokykloje pasireiškiantis smurtas nagrinėjamas kaip socialinis fenomenas. Atskleidžiama šeimos, mokyklos, žiniasklaidos, gatvės ir neformalių jaunimo darinių įtaka mokinių agresyvaus elgesio raiškai. Dėstomi teiginiai, pagrįsti dviejų tyrimų duomenimis. Remiantis mokinių smurto prieš bendramokslius tyrimo duomenimis, analizuojama Lietuvos miesto ir kaimo, technologinio ir humanitarinio profilio mokyklų mokinių (berniukų ir mergaičių) nesaugumo mokykloje ir agresyvaus elgesio su bendramoksliais suvokimas, šio reiškinio atsiradimo priežastys, raiškos dažnis ir formos. Taip pat atskleidžiamas požiūris į taikomas prevencines priemones ir jų efektyvumą. Remiantis atlikto mokinių smurto prieš mokytojus tyrimo duomenimis, nurodomos įvairių tipų miesto ir kaimo, technologinio ir humanitarinio profilio mokyklų mokytojų nesaugumo mokykloje priežastys, jų požiūris į agresyvaus mokinių elgesio su mokytojais pobūdį, pasireiškimo dažnį ir formas, nesaugumo įtaką profesinei veiklai ir asmeniniam gyvenimui. Išryškinama pačių mokinių pozicija bendramokslių, smurtaujančiųjų prieš mokytojus, atžvilgiu. Taip pat atskleidžiamas mokytojų ir tėvų požiūris į prevencinių priemonių taikymo smurtui mažinti efektyvumą.
Šie duomenys atnaujinami kelis kartus per parą, todėl rekomenduojame paskambinti į pasirinktą knygyną ir pasitikslinti prekių likutį. Knygynų kontaktus rasite čia.
Šioje monografijoje mokykloje pasireiškiantis smurtas nagrinėjamas kaip socialinis fenomenas. Atskleidžiama šeimos, mokyklos, žiniasklaidos, gatvės ir neformalių jaunimo darinių įtaka mokinių agresyvaus elgesio raiškai. Dėstomi teiginiai, pagrįsti dviejų tyrimų duomenimis. Remiantis mokinių smurto prieš bendramokslius tyrimo duomenimis, analizuojama Lietuvos miesto ir kaimo, technologinio ir humanitarinio profilio mokyklų mokinių (berniukų ir mergaičių) nesaugumo mokykloje ir agresyvaus elgesio su bendramoksliais suvokimas, šio reiškinio atsiradimo priežastys, raiškos dažnis ir formos. Taip pat atskleidžiamas požiūris į taikomas prevencines priemones ir jų efektyvumą. Remiantis atlikto mokinių smurto prieš mokytojus tyrimo duomenimis, nurodomos įvairių tipų miesto ir kaimo, technologinio ir humanitarinio profilio mokyklų mokytojų nesaugumo mokykloje priežastys, jų požiūris į agresyvaus mokinių elgesio su mokytojais pobūdį, pasireiškimo dažnį ir formas, nesaugumo įtaką profesinei veiklai ir asmeniniam gyvenimui. Išryškinama pačių mokinių pozicija bendramokslių, smurtaujančiųjų prieš mokytojus, atžvilgiu. Taip pat atskleidžiamas mokytojų ir tėvų požiūris į prevencinių priemonių taikymo smurtui mažinti efektyvumą.