online konsultacija
Darbo dienomis 9:00 - 18:00


x
PRENUMERUOKITE MŪSŲ NAUJIENLAIŠKĮ
x
Šioje svetainėje naudojame slapukus, jie padeda pagerinti Jūsų naršymo kokybę. Paspaudę „sutinku“ arba toliau tęsdami naršymą svetainėje, Jūs sutinkate su slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos. Sutinku
Tiesa akių nebado
0 įvertinimai

Tiesa akių nebado

Józef Mackiewicz
Leidykla: Naujasis Židinys-Aidai
Leidimo metai: 2015
Viršelis:
Puslapių: 232
ISBN: 978609816303
Internetu: 10.41 €
Knygyne: 12.25 €
Internetu šios prekės įsigyti nėra galimybės. Knygą galite įsigyti šiuose knygynuose: atsiimti knygyne
Įtraukti į pirkinių sąrašą
Šią prekę galite rezervuoti bet kuriame iš žemiau pateiktų „VAGA“ tinklo knygynų. Prekės rezervuojamos ne ilgesniam kaip 2 darbo dienų laikotarpiui. Už prekes galite atsiskaityti knygyne prekių atisėmimo metu. Su savimi būtina turėti rezervacijos patvirtinimo laišką (spausdintą arba mob.telefone).
*Vardas, pavardė

*Telefono nr.

*El.pašto adresas

*Kiekis
*Nuolaidų kupono nr.
Lojalumo programos nariai privalo nurodyti tą telefono numerį, kuris registruotas lojalumo progamoje. Jei telefono numeris neatitiks lojalumo programos anketoje nurodyto numerio, nuolaida nebus taikoma.
*Pasirinkite knygyną:

„Paskutinis LDK“ pilietis – ne kartą esame girdėję tokį apibūdinimą. Daug kas mano, jog kalbama apie Czesławą Miłoszą. Tačiau iš tiesų šitaip pats Miłoszas 1989 m. pavadino Józefą Mackiewiczių (1902–1985) – vilnietį žurnalistą, rašytoją, mąstytoją. Mackiewicziaus išpažįstamas „kraštietiškas“ patriotizmas remiasi ne kalba ar etnine kilme, bet kraštovaizdžiu. Jau gyvendamas išeivijoje, atsakydamas į vienos anketos klausimus apie tautybę ir kilmės šalį jis parašė: antikomunistas iš Rytų Europos. – Jonas Malinauskas Lietuviškai jau išleisto Mackiewicziaus romanas Kelias į niekur, kurio veiksmas sukasi apie žmonių pastangas gyventi kaip žmonėms Vilniuje, 1940 m. bolševikų okupuotoje Lietuvoje. Tiesa akių nebado kažkuria prasme yra šio romano priešistorė: liudija, mąsto, pasakoja apie 1938–1940 m. Vilniaus likimą – Antrojo pasaulinio karo išvakares, Lenkijos žlugimą, Vilniaus prijungimą prie Lietuvos, lenkiško ir lietuviško nacionalizmo klystkelius, žmogaus silpnumą ir istorijos grimasas. „Norėdamas matyti visą krikščionišką visuomenę, sveikinančią Lietuvos karius, tikėjausi ne kažokių lietuvių ir lenkų santykių pagerėjimo akcentų, bet atsirandančio tautų ir konfesijų solidarumo bolševikijos raudonojo imperializmo akivaizdoje. Norėjau matyti susitaikymui ištiestą ranką, iškeliant ne Vilniaus atidavimą Lietuvai, bet visiems bendrą reikalą. Tam bendram reikalui buvo svarbiausia, kad Vilnius nebepriklauso bolševikams, ir mažiau svarbu, kam jis priklausys po karo – Lenkijai ar Lietuvai. Visiškai klydau. Lenkų visuomenė priešiškai sutiko Lietuvos kariuomenės įžengimą, o lietuvių visuomenė padarė viską, kad tas priešiškumas didėtų ir atskirtis dar labiau gilėtų.“ (Tiesa akių nebado)

Įvertinimas:

Blogas           Geras

Parašyti įvertinimą

*Jūsų vardas:


*Jūsų apžvalga: Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
*Patvirtinimo kodas:
Prekę galite įsigyti šiuose knygynuose:
Šie duomenys atnaujinami kelis kartus per parą, todėl rekomenduojame paskambinti į pasirinktą knygyną ir pasitikslinti prekių likutį. Knygynų kontaktus rasite čia.
Pirkę šią knygą, pirko ir šias prekes